Baneris reklama  elady.lt diržai po gimdymo  pizap.com14733584773881  lediforma geraaugti baneris   kirptas

Vaikų kalbos raidos skatinimas ankstyvajame amžiuje. Patarimai tėveliams

kalbos raida 1 metaiKaip padėti kūdikiui pasiruošti kalbėti? (0-1m.)

Vaikutis sąmoningus žodelius pradeda tarti apie pirmąjį gimtadienį. Tačiau iki tol, jis labai stipriai tam ruošiasi. Verkimas ir rėkimas – tai pirmieji kalbos aparato lavinimo pratimai. Taip tobulėja kvėpavimas, balsas, artikuliacija.
Naujagimis, vėliau kūdikis, pirmiausia, mokosi netarti konkrečius garsus, žodžius, o mokosi bendrauti. Jo pirmieji bendravimo objektai – tai mama, tėtis ir kiti šeimos nariai. Nuo pat gimimo su vaikučiu reikia intensyviai bendrauti.

Būdravimo metu jam šypsotis, kalbinti, reaguoti į jo skleidžiamus garsus. Kūdikiui reikia rodyti aplinkos daiktus, leisti juos pačiupinėti, nedrausti kišti į burną. Vaikutis nuo pat gimimo (ir dar net negimęs) reaguoja į garsą. Tad jam malonu klausytis namiškių balsų. Derėtų leisti jam pasiklausyti įvairių melodijų. Kūdikis jau mėnesio laiko reaguoja į ryškias spalvas, todėl duokite jam į rankytę ryškiaspalvį barškutį ar kitokį žaisliuką.
Tačiau bendraukite daugiau patys, kalbinkite kūdikį iš arti, kad jis jus puikiai matytų. Kad ir kokie mieli būtų vaikui duodami žaislai, jam mieliausia bendrauti su tėvais. Tad kalbinkite juos visur, kad ir atlikdami kasdienius darbus (keičiant sauskelnes, maudantis, rengiantis, vaikštinėjant ir pan.). Kad būtų įdomiau vaikučiui ir jums patiems, kalbą paįvairinkite gyvūnų garsais, kitais aplinkos garsais, dainuokite daineles, sakykite eilėraštukus. Daugeliui vaikų patinka ritmiški garsai, eiliuoti tekstai. Vaikutį reikia stimuliuoti per pagrindinius jo pojūčius – klausą, regą, lytėjimą, skonį. Tai kalbos padargų lavinimo pradžia.
Kūdikystės laikotarpyje – svarbiausia bendrauti su vaikučiu. Savo kalboje vartoti suaugusiųjų žodyną, galima paįvairinti „vaikiškais“ žodeliais (niam niam, tepu tepu). Bet būtinai šalia turi suskambėti ir tikras žodis (valgyti, eiti).

Kaip paskatinti vaiką pirmiesiems žodeliams? (1-2m.)
Vaikai mokosi kalbėti mėgdžiojimo būdu. Tad kalbėkime, bendraukime su savo vaikais. Ir svarbiausia , kalbėti reikia taisyklinga kalba, nekartojant „smagių“ vaikiškų žodelių, o parodant tinkamą pavyzdį. Artėjant prie antrųjų metų, tėvams reiktų mažinti „vaikiškų žodelių“ vartojimą, jeigu jie buvo vartojami. Dažniau laikykite akių kontaktą, t.y., kad kalbant vaikas matytų Jūsų burną. Taip jis mėgdžioja artikuliaciją.
Informacinės technologijos (kompiuteriai, išmanieji telefonai, kiti liečiamais ekranais prietaisai), televizorius yra naudingi, jei jie naudojami lavinamosioms priemonėms ir žaidžiama kartu su suaugusiuoju, kuris viską aiškina, įgarsina ir, be abejo, atrenka žaidimus ar filmukus pagal jų turinį. Vien tik spoksojimas į ekraną ir vienu pirštu braukymas per jį, neduoda naudos kalbos raidai, nes vaiką reikia stimuliuoti per visus jo pojūčius.
Kaip plėsti vaiko žodyną? (2-3m.)
Kol vaikas yra mažiukas, jam svarbiausia akcentuoti jo artimiausioje aplinkoje esančių daiktų pavadinimus ir įvardinti pagrindinius veiksmus (eiti, valgyti, miegoti ir pan.). Tačiau, kai vaikas jau yra ūgtelėjęs ir geba suvokti, kad egzistuoja ir daug dalykų, kurių jis tiesiogiai tuo metu nemato, reikia plėsti jo žodyną. Tai yra nebekalbėti su vaiku, lyg su kūdikiu. Įvardinkite jau detales, smulkmenas, patikslinimus (pvz., jei pamatėte varną, tai ir sakykite „varna“, o ne „paukštis“). Labai plečia vaiko žodyną kelionės, išvykos. Kai vaikas turi galimybę ne tik pamatyti, bet ir pajausti, užuosti, paliesti, išgirsti – tai pavadinimai, žodžiai į jo atmintį įsirašo daug geriau (gyvo liūto pamatymas ir dar jo riaumojimo išgirdimas yra tikrai efektyviau, nei paveiksliuko žiūrėjimas knygoje). Bet nereiktų nurašyti ir knygučių. Dažnai maži vaikučiai turi vieną ar kelias labiausiai mėgstamas knygeles, tačiau vis pasiūlykite vaikui ir naujų. Vartydami knygutes, atkreipkite dėmesį į savo kalbą. Iš pradžių galite tik įvardinti, ką matote (šunį, katę, obuolį ir pan.). Tačiau vėliau jau reiktų įvardinti, kad šuo yra rudas, kad katė sako „miau“, kad obuolys yra apvalus ir raudonas. Tokiu būdu mokome vaikus kalbėti sakiniais, plečiame jų žodyną. Dažnai būna, kad tėvai vardina tik daiktus, esančius aplinkoje, knygose, ir vaikams būna sunku įvardinti veiksmą, požymius, kažkokias ypatybes. Praktiškai su trijų metų vaiku jau galima kalbėti kaip su suaugusiuoju. Nereikia specifinių teisinių ar finansinių terminų, tačiau bendraukite su vaiku pilnavertiškai. Kartais mums atrodo, kad vaikas dar nepajėgus suprasti laiko ar erdvės sąvokų. Tačiau vis tiek su vaiku kalbėkime, kad RYTOJ kažkur eisime, kad tavo gimtadienis bus PAVASARĮ, kad močiutė gyvena KAIME ir pan. Gal vaikas iš pradžių nesuvoks, kada čia tas rytojus bus, tačiau Jūs net nepastebėsite to momento, nuo kurio vaikas pradės suvokti. Dažniausiai taip ir būna, kad vaikai sudėtingesnes sąvokas supranta anksčiau, jei jas pradėjo girdėti nuo ankstyvaus amžiaus.

Kaip suprasti, ar vaiko kalbos raida vystosi normaliai?
Vaiko kalbos normų, atsižvelgiant į jų amžių, ribos yra plačios. Daugelyje literatūroje galite rasti, konkrečius skaičius, kiek vaikas tam tikrame amžiuje turi pasakyti žodžių arba kiek jų suprasti. Tačiau toks vertinimas, tik pagal skaičius, nėra labai tikslus. Jums reikėtų, pirmiausia, stebėti vaiko kalbos progresą – ar žodžių daugėja, ar jie aiškėja, ar atsiranda trumpų sakinukų (noriu niam niam, mano mama). Labai dažnai būna, kad mama ir tėtis savo vaikus jaučia ir supranta, ko jie nori iš vieno garso. Tad pasitaiko atvejų, kai tėveliai mano, kad viskas tvarkoje, nes jie vaiką supranta, jis kažką „vapena“ ir jiems to gana. Tačiau jeigu vaikui jau yra virš dviejų metų, artėja treti – ir kiti artimi žmonės (seneliai, auklėtojos) sako, kad nieko negali suprasti, tai jau signalas, kad vaiko kalbai trūksta išraiškos, tad būtų rekomenduotina pasirodyti logopedui. O jei iš aplinkinių negaunate pastabų dėl vaiko kalbos, tačiau patys matote, kad dviejų metų vaikutis dar nepasako „mama“, „tete“, „auau“ arba matote, kad pusantrų metų vaikiukas nesupranta Jūsų elementarių instrukcijų– kreipkitės į specialistą. Jis atlikęs kalbos raidos vertinimą, pasakys, ar Jūsų nerimas pagrįstas, ką reiktų daryti – palaukti ar jau lankytis pas logopedą.

Tėvų veiksmai, esant nerimui dėl vaikučio kalbos?
Nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, jeigu turite nerimą, kad vaikas kalba neaiškiai, kad per mažai, arba nekalba iš viso. Jei matote, kad nesupranta Jūsų, nesidomi aplinka, nerodo į paveiksliukus, jų nevardina, nesidomi jokia kalbine veikla – kreipkitės:
-į vaiko darželyje esantį logopedą (jei toks yra);
-į logopedą, esantį Jūsų šeimos centre, poliklinikoje (su šeimos gydytojo siuntimu);
-į Vaiko raidos centrą (su šeimos gydytojo siuntimu);
-į privatų logopedą.

Jeigu apsilankėte pas logopedą ir jis pastebėjo, kokių nors trūkumų, laikykitės jo nurodytų rekomendacijų, kurios dažniausiai būna tokios:
-Pasiūlykite vaikučiams žaidimų, kurių metu būtų darbo pirštams (rankioti, statyti, klijuoti, plėšyti, net kirpti, dėlioti, piešti, spalvinti).
-Pasiūlykite vaikui kuo daugiau fiziškai aktyvios veiklos (vandens pramogos, dviračiai, bėgiojimas, šokinėjimas).
-Užsiimkite su vaiku patys, bendraukite su juo, daug kalbėkite.
Vėliau gali būti smulkesnės instrukcijos, kaip tėveliai gali prisidėti prie vaiko kalbos ugdymo.
Apibendrinimas:
Bendraukite su vaiku, leiskite laisvalaikį su vaiku, skirkite savo dėmesio kiek įmanoma daugiau ir apie viską kalbėkite.

Parengė vyr.logopedė-specialioji pedagogė Neringa Kaminskienė 

Prisijungti

Registruotis


Renginiai

Lapkritis 2017
Pr A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30

UAB PROSAPIA PROJEKTAS LIETUVOJE baneris1baneris220x140Baneris Esvita Copypizap.com14756894822121pizap.com14691268044221pizap.com14696302983521pizap.com14691267668501pizap.com14709872442341fd5aca24ec871d259dc8aac15e18a614814f409cAL logo spalva 1 page 001gera augti