Baneris reklama  elady.lt diržai po gimdymo  pizap.com14733584773881  lediforma geraaugti baneris   kirptas

Paneigtas dirbtinį maitinimą išaukštinęs tyrymas

dedb5f6ca7cac309e693c6011695dccfbd13dc2f article scaleVasario 27 d. žurnale Social Science and Medicine buvo publikuotas Ohajo universiteto sociologijos profesorės dr. Cynthios Colen tyrimas, kurio metu buvo lyginama žindymo ir maitinimo iš buteliuko įtaka vaiko vystymuisi.

Tyrėjų komanda išanalizavo anksčiau atliktų tęstinių tyrimų duomenis ir patvirtino, kad žindytų vaikų raidos rodikliai yra geresni už maitintų pieno mišiniais. Tačiau apriboję tiriamųjų imtį iki vienoje šeimoje skirtingai maitintų vaikų tyrėjai padarė išvadą, kad teigiamas žindymo poveikis nėra statistiškai reikšmingas.

Tokios kontroversiškos išvados prieštarauja daugybei kitų išsamių, didelės apimties tyrimų išvadoms, todėl sulaukė medikų bendruomenės, kitų žindymą tiriančių mokslininkų ir visuomenės reakcijos.

Pirmiausia buvo atkreiptas dėmesys į dr. Colen tyrimo metodiką.

Dr. Colen teigia, kad dauguma tyrimų turi atrankos paklaidą, todėl ji su kolega D. Ramey lygino vaikus iš šeimų, kuriose vienas vaikas buvo maitinamas krūtimi, o kitas – iš buteliuko. Tačiau Esekso universiteto Socialinių ir ekonominių tyrimų institutas (ISER) dar 2010 m. atliko tyrimą, kurio metu duomenys buvo analizuojami naudojant „poravimo“ metodą: kiekvienas žindomas kūdikis buvo gretinamas su vienu ar keliais nežindomais kūdikiais, kurie kitais aspektais yra panašūs į žindomą kūdikį. Pastebėta, kad nustatant priežastinį ryšį tarp geresnės vaiko raidos ir žindymo, svarbu atsižvelgti į žindymo trukmę. Taigi, pastarojo tyrimo rezultatai rodo, kad išimtinis žindymas (keturis mėnesius ar ilgiau) yra naudingas vaiko sveikatai.

Kai kurie mokslininkai taip pat pastebėjo, kad dr. Colen tyrime nėra nurodyta, kiek ilgai kiekvienas vaikas buvo žindytas ir ar žindymas buvo išimtinis: vaikas buvo laikomas žindomu, jei motina „bent kiek jį žindė“. Tai reiškia, kad žindytų vaikų grupei galėjo būti priskirti ir tie vaikai, kurie buvo žindyti tik vieną kartą, o tokiu atveju žindymo naudos įvertinti neįmanoma. Akivaizdu, kad nebuvo tinkamai apibrėžtos ir įvertintos sąvokos, nors jos yra aiškiai nusakytos Pasaulio sveikatos organizacijos ir kituose šaltiniuose.

Dr. Colen atliktas tyrimas – kohortinis, ne eksperimentinis, todėl gauti rezultatai gali rodyti tik priežastinį, o ne tiesioginį ryšį. Tai reiškia, kad tyrimo metu nebuvo vertinami kiti veiksniai, galėję daryti įtaką tyrimo rezultatams. Pavyzdžiui, tyrimo metu nebuvo nagrinėjama, kodėl motinos priėmė vieną ar kitą sprendimą, nebuvo paminėti motinos ar vėliau gimusių vaikų kintantys sveikatos rodikliai, taip pat nebuvo nagrinėtas teigiamas poveikis motinos sveikatai. Ir tai tik kelios aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta šiame tyrime.

Dandi universiteto Slaugymo ir akušerijos mokyklos Motinos ir kūdikio sveikatos profesorė Mary Renfrew apie tyrimą pasakė: „Žindymo vertinimo kriterijai visiškai neapgalvoti. Pavyzdžiui, nebuvo vertinamas žindymo išimtinumas.“ Ji taip pat teigia: „Tikėtina, kad šeimos, kuriose vienas vaikas žindomas, o kitas – ne, skirsis nuo tų, kuriose vaikai maitinami vienodai. Pavyzdžiui, antrasis vaikas greičiausiai buvo maitinamas adaptuotu pieno mišiniu dėl to, kad pirmojo vaiko žindymo patirtis buvo nesėkminga.“

Kritikuojamas ne tik dr. Colen tyrimo atlikimo būdas, bet ir išvadų pagrįstumas.

Pavyzdžiui, dr. Colen ir jos kolega Davidas Ramey nenagrinėjo trumpalaikės apsaugos nuo kvėpavimo takų ir žarnyno infekcijų (nes ji aiškiai įrodyta ankstesniais tyrimais), tačiau paskelbė išvadą, kad vaikai, kurie buvo maitinami krūtimi, turėjo didesnę riziką susirgti astma. Šią išvadą paneigė Alison Tedstone, už dietą, mitybą ir nutukimą atsakinga Anglijos Visuomenės sveikatos institucijos Sveikatos ir gerovės direktorato vadovė. Ji sako, kad yra pagrįstų įrodymų, jog žindymas mažina astmos riziką pirmaisiais gyvenimo metais. Tai patvirtina žurnale European Respiratory Journal paskelbta tyrimo ataskaita: 2011 m. atliktas tyrimas įrodė, kad pirmus keturis gyvenimo mėnesius išimtinai žindomiems vaikams astmos simptomai pasitaiko rečiausiai.

Tyrimo išvados taip pat prieštarauja minėtam ISER tyrimui: rezultatai parodė, kad žindymas turi teigiamą įtaką vaiko pažintinei raidai, kuri nėra visiškai priklausoma nuo motinos socialinės-ekonominės padėties.

2013 m. birželio 6 d. paskelbto Brauno universiteto tyrimo išvadose pateikiama dar daugiau įrodymų, kad žindymas turi teigiamą įtaką kūdikių smegenims.

Dr. Colen, žvelgdama iš socialinės perspektyvos, teigia, kad norint pagerinti motinų ir vaikų sveikatą būtina atsižvelgti į tokius dalykus, kaip vaiko priežiūros paslaugos, mitybos įpročiai ir didesnės įdarbinimo galimybės mažas pajamas gaunančioms motinoms. Tačiau tyrėja neįvertina, kad žindymas gali būti itin svarbus veiksnys, gerinant mažas pajamas gaunančių šeimų sveikatą, ir kad verta atlikti ilgalaikius tyrimus bei išanalizuoti, kodėl motinos nežindė savo vaikų ir kokią pagalbą būtų galima joms suteikti, kad tai pasikeistų. Gali būti, kad nelengva ar daug įtampos sukėlusi vieno vaiko žindymo patirtis privertė motiną patikėti, kad pieno mišinys yra vienintelis pasirinkimas.

Organizacijos La Leche League International interneto svetainėje pateikiama daugiau susijusių, žindymo naudą pagrindžiančių tyrimų.

Visgi labiausiai keliantis nerimą dalykas yra ne tyrimo atlikimo trūkumai ar išvadų kontraversiškumas – dalykai, kurie gali ir turi būti diskutuojami bei analizuojami, bet jų pateikimas visuomenei.

Tyrimo išvados buvo paskelbtos įvairiuose leidiniuose, nurodant tokias antraštes kaip „Ar tikrai krūtis geriausia?“, „Motinos pienas neteikia kūdikiui daugiau naudos nei pienas iš buteliuko“,„Maitinimas krūtimi kartais pervertinamas?“, nors dr. Colen niekur tyrime neteigia, kad mamos pienas yra blogesnis už pieno mišinį. Ji aiškiai sako: „Aš nesakau, kad maitinimas krūtimi yra nenaudingas, ypač jei kalbama apie kokybišką naujagimių mitybą ir imuniteto stiprinimą. Krūtis vis tiek yra geriausia.“ Tuo labiau, kad pastaruosius teiginius patvirtina daugybė kitų mokslinių tyrimų.

Taigi, toks šališkas, neapgalvotas, nepagrįstas ir klaidinantis tyrimo pristatymas dezinformuoja visuomenę, prieštarauja PSO rekomendacijoms ir Lietuvos Sveikatos politikos nuostatoms bei kelia grėsmę žmonių sveikatai. Juk ne tik tyrimai, bet ir praktika, mamų liudijimai bei patirtis rodo, kad didžiausia kliūtis sėkmingam žindymui (o kartu ir mamos bei vaiko sveikatai ir visos šeimos gerovei) – tai tinkamos pagalbos ir paramos mamai nebuvimas.

Akivaizdu, kad tokie straipsniai ir tokios antraštės sukelia priešingą efektą – demotyvuoja mamas, neskatina ieškoti teisingos, pagrįstos informacijos ir kvalifikuotos pagalbos, iškilus sunkumams. O tokie tyrimai, kuriuose abejojama žindymu kaip biologine norma ir jo svarba, atitraukia dėmesį nuo tikrai svarbios diskusijos – kaip padėti motinoms, kurios nori žindyti.

Bernardinai.lt

Prisijungti

Registruotis


Renginiai

Rugsėjis 2017
Pr A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30

UAB PROSAPIA PROJEKTAS LIETUVOJE baneris1baneris220x140Baneris Esvita Copypizap.com14756894822121pizap.com14691268044221pizap.com14696302983521pizap.com14691267668501pizap.com14709872442341fd5aca24ec871d259dc8aac15e18a614814f409cAL logo spalva 1 page 001gera augti