Baneris reklama  elady.lt diržai po gimdymo  pizap.com14733584773881  lediforma geraaugti baneris   kirptas

Nėra pieno

mp3Pagal pasaulio sveikatos organizacijos sukauptus mokslinius tyrimus daroma oficiali mokslinė išvada, jog po gimdymo tik 1-2 proc. moterų dėl tam tikros organizmo sistemos patologijos negali turėti pieno.

Dažniausiai tokios moterys jau iki neštumo serga rimtomis ligomis, sunkiai pastoja, o pastojus – sunkiai išnešioja vaikelius. Atmetus šiuos 2 proc. moterų, likusios motinos, kurioms pavyko išnešioti ir pagimdyti vaikelį, kaip vaistų motinos pieno gali turėti visos. Neturėti pakankamai pieno pasaulio mokslinėje literatūroje vadinama sindromu. Pabandžius išsiaiškinti Lietuvoje, kaip motinos supranta – neturėti pakankamai pieno – paaiškėjo, jog dažniausiai tai klaidingi įsitikinimai, išankstinės nuostatos, kaip vaikelis turi miegoti, valgyti, elgtis. Kai jis elgiasi kitaip, nei tikimasi – kyla vienintelė mintis: trūksta pieno.

Lietuvoje atlikti tyrimai metai iš metų rodo, jog žindymą inicijuoja gimdymo stacionare 98 proc. motinų. Per pirmuosius tris mėnesius žindyti kūdikį nustoja 34 proc. motinų. Kritiškiausias laikotarpis 1 – 4 mėnesiai, kai daugiausiai (po 9 -13 proc. kas mėnesį) motinų baigdavo kūdikio žindymą. Vėliau po ketvirto mėnesio kūdikį žindyti nustoja vos po 3 – 6 proc. motinų kas mėnesį. Apie septintą mėnesį nors kartą krūtimi maitinami 42 proc. kūdikių.
2000 m. atlikto tyrimo duomenimis motinos nurodė įvairias nežindymo priežastis, kai kurios iš jų - net po kelias. Dažniausiai nustojo žindyti dėl patirto streso ir staigaus pieno dingimo – 25,9 proc. Kitos, jų manymu, dėl nepakankamos pieno produkcijos – 24,8 proc. Kūdikiai 14,1 proc. atvejų dėl nežinomos priežasties neėmė krūties.

Apie savo nepakankamą laktaciją motinos dažniausiai spręsdavo pagal numelžtą pieną iš krūtų net 32,8 proc. 28,7 proc. motinų atrodė, jog joms trūksta pieno, nes kūdikiai dažnai verkdavo ar būdavo nepatenkinti po maitinimo. 17,6 proc. motinų nepakankama laktacija asocijavosi su tuščiomis krūtimis. Tik vos 8,3 proc. motinų vadovavosi patikimu požymiu, jog kūdikis nepakankamai gauna maisto, jei jie nepriaugo svorio. 3,3 proc. motinų kažkas iš šalies pasakė, jog jos turi nepakankamai pieno ir tik 13,9 proc. motinų net negalvojo, jog jų laktacija nepakankama.

Vos daugiau nei pusė motinų į klausimą: „Ar ieškojote pagalbos iškilus žindymo sunkumams?“- atsakė teigiamai, t.y.61 proc. motinų. Likusieji 39 proc. motinų, iškilus sunkumams, pagalbos net neieškojo. Tai priėmė kaip savaime suprantamą jų organizmo ypatybę “Neturėti pakankamai pieno”.

Bandysime analizuoti pieno neturėjimo sindromą konkrečiais motinų klausimais ir net jų griežtomis išvadomis.

1pvz.:
,,Nors rašoma, kad pieno neturėjimas prilyginamas invalidumui, aš pieno NETURĖJAU. Esu sveika, krūtys – normalaus dydžio, tačiau kūdikį sugebėjau išmaitinti vos 2 savaites. Dukra rėkė dieną-naktį, tad mano mama, pas kurią tada gyvenome, liepė nekankinti vaiko ir duoti mišinio. Jau pirmą kartą sočiai pavalgiusi mergaitė išmiegojo visą naktį”.

Labai dažnai vaiko “neramumas”, t.y. noras valgyti kas 1-1,5-2 val. interpretuojamas kaip pieno trūkumas, nes kaimynės vaikelis maitinamas mišinuku miega ramiai po 3-4 val. Mišinys yra sunkiai virškinamas maistas, pagamintas karvės pieno pagrindu ir didžiąją dalį sudaro kazeinas (varškė). Tuo tarpu motinos piene dominuoja išrūgų baltymai, kurie labai lengvai virškinami ir motinos pienas ilgiausiai užsibūna žarnyne tik 2 val., o gali ir trumpiau, jei vaikelis daugiau gauna skysto pirminio pienelio, nei riebaus galinio. Todėl vaikelis valgo gerokai dažniau. Antra – kiekvienos mamos organizmas yra individualus. Kad gamintųsi pienelis būtina tam tikra krūtų stimuliacija (tarpai tarp maitinimų, maitinimo trukmė ir krūties ištuštinimas). Vienų mamyčių organizmą reikia stimuliuoti kas 1-1,5 val., kad pagamintų reikiamą pienelio kiekį, kitam organizmui pakanka stimuliacijos kas 3-4 val. Ir pienelio jūros teka…. Jei mamos nusižiūri taip kaip šukuoseną vaikelio maitinimo modelį, o jai vyksta kitaip, nei kaimynei, vadinasi “trūksta pieno”. Betgi ir ta pati šukuosena ne kiekvienam veidui tinka. Kaimynė gražuolė, o ji baidykle patampa su tom garbanėlėm….Pirmame pavyzdėlyje nieko nepasakyta, kaip dažnai vaikelis šlapinosi, kiek nukrito svorio po gimimo, kiek priaugo, kokios spalvos buvo išmatos? Toks kategoriškais pasakymas – neturėjau pieno – nieko nesako. Jei vaikas 2 savaites nuo gimimo būtų negavęs pieno, jis turėjo būti visiškai išsekęs ir jėgų verkti “dieną-naktį” jau tikrai neturėtų. Gal būt ir neturėjo pakankamai, tačiau būtina išsiaiškinti pieno neturėjimo priežastį. Gal būt vaikelis nemokėjo gerai apžioti krūties ir iščiulpti galinio riebaus, jam kalorijų ir sotumo jausmą teikiančio pienelio. Šis pienelis likdavo krūtyse, o į smegenis keliaudavo signalas, jog jo nereikia ir krūtys mažiau pradėdavo gaminti pienelio. Geriausias spendimas – ieškoti išmanančių žmonių pagalbos, o nepasikliauti patarimu – “nekankink” savo vaiko, duok mišinuko. Nuo motinos pieno dar niekas nebuvo nukankintas. Dar keisčiau, kad motina nustojo visai žindyti, nors protingai duodant mišinį, jei vaikelis tikrai neteko daug svorio, savo pieneliu, kaip vertingiausiu maisto papildu ir apsauga nuo infekcijos galima maitinti mėnesių mėnesiais. Labai dažnai po trečio mėnesio pavyksta net visai atsisakyti mišinuko, jei iki tol pienelio vaikeliui vis pritrūkdavo.

2 pvz.:
,,Teigiama, kad mamos pienu maitinti kūdikiai auga sveikesni. Tačiau man atsitiko atvirkščiai. Dukrą maitinau beveik iki 2 metų, o auga be galo ligota. Odos alergija perėjo į bronchų astmą, nuolatos vartoja stiprius vaistus, neišlendame iš ligoninių ir sanatorijų. O mano draugė savo vaiko visai nemaitino (neturėjo pieno), bet jis auga sveikutėlis”.
Kad žmonės, maitinti motinos pienu auga sveikesni, protingesni – tai yra įrodyta daugybe tyrimų, kurių niekaip nebeįmanoma paneigti. Deja, niekur nėra 100 proc. garantijos: “jei žindysi – tavo vaikas nesirgs ar tau nebus krūties vėžio”… Taip ir sakoma – sveikesni!!! Į tokį liūdną pastebėjimą galima tik atsakyti, jog kartais vaikeliai gimsta silpnesnės sveikatos ir visa laimė, kad jis gavo motinos pieną iki 2 metų, nes greičiausiai maitinant dirbtinai, būtų buvę dar blogiau. Ir visa laimė, kad draugės vaikelis, maitinamas dirbtiniu maistu auga sveikut sveikutėlis. Tačiau jis jau perduos savo vaikams, deja, silpnesnį imunitetą. Jei jo vaikai nežindys savo vaikų – pastarieji dar silpnesnį ir t.t. Nežindomas kūdikis negauna apie 200, kitų autorių duomenimis net 400 labai svarbių medžiagų, atsakingų už pačių įvairiausių, ląstelių, net molekulių lygmenyje, organizmo sistemų ir funkcijų brandumo formavimąsi. Viena iš svarbiausių – imuninė sistema. Dar liūdniau būna, kai tų pačių tėvų nežindytas vaikelis būna stipresnės sveikatos, nei žindomas. Juk atrodo, kad visi vaikai turi būti tokie patys: tokie pat sveiki, taip pat elgtis ir pan. Šiame pavyzdyje atsispindi individuali patirtis, kuria nusivylusiai motinai norisi paneigti rekomendacijas, nes man buvo ne taip, kaip rašoma knygose, kaip teigia gydytojai ir pan. O gal tai ir tautos mentalitetas, vis ieškoti kaltų…Gal su motinos pienu pavyks išgyti mums nuo šios ligos?

3 pvz.:
,,Kodėl sako, kad VISOS moterys gali žindyti? Aš neturėjau pieno. Kad ir kiek melždavau krūtis, išbėgdavo vos po 20 ml iš kiekvienos. Gėriau nenusakomus kiekius kmynų arbatos su pienu, valgiau chalvą, bet pieno nepadaugėjo. Jau nuo trečios savaitės teko primaitinti. Taip patarė ir apylinkės gydytoja, kai pasakiau, kad kūdikis nori žįsti nuolatos, bet vis tiek neramus”.
Šiame pavyzdyje kaip ir pirmajame nieko neaišku, kaip krito, augo svoris, kaip šlapinasi tuštinasi vaikelis. Kodėl moteris melžiasi krūtis? Dar tik trys savaitės, o ji melžiasi. Kaip dažnai jas melžia? Tai kad išmelžia moteris 20 ml pienelio – tai klasikinis atvejis. Krūtis tik tiek gali pienelio sukaupti. Tai ne karvės tešmuo, kai jį ištuština rytą ir vakare ir gaunama po kibirėlį pieno. Pieno ištraukimas rankomis ar pientraukiu turi trukti ne trumpiau 20 minučių, nes po pirmų 5-10 minučių, kai ištraukiamas 20-30 ml sukaupti pienelio, prasideda nauja gamyba. Reikia trumpų pertraukėlių 2-3 min ir vėl tęsti krūties stimuliaciją, kad gamintųsi pienelis, per tą laiką melžiama iš kitos krūties. Viena pagrindinių klaidų – tai tikrinti pienelio kiekį numelžiant jį iš krūtų. Esu turėjusi ne vieną skaudų atvejį, kai motina dėl kūdikio neramumo iš medikų gauna patarimą numelžti ir pasitikrinti kiek turi pieno. Gauna tuos 20 ml, tada duoda mišinio. Vaikas saldžiai užmiega 3-4 val. Gauna sau patvirtinimą, kad jau tikrai trūksta pieno, nors iki mišinuko davimo, vaikas būdamas nuolat prie krūties priauga 1,5 kilogramo svorio. Kaip jūs manote – ar tam neramina vaikui trūksta maisto? O apylinkės gydytoja tikrai įsitikino, ar nebuvo žindymo techniko pažeidimų, ar neaugo svoris?

Jau daugybę metų tyrimais įrodyta, kad tik motinos troškulys reguliuoja skysčių poreikį. Jokios kmynų arbatos (ar chalvos, riešutų valgymas) pieno gamybos pajėgumų nedidina. Bet deja, Lietuvoje net 70 proc. moterų gauną šį pasenusį, niekuo nepagrįstą patarimą. Atvirkščiai, yra įrodymų, jog ne pagal organizmo poreikį vartojamas prievartinis skysčių kiekis netgi slopina pieno gamybą!!!

4 pvz.:
,,Nors pieno turėjau, negalėjau sutikti su nuostata, kad kūdikius galima primaitinti tik nuo 6 mėnesių. Nors mano sūnui pieno pakako, svoris augo normaliai, bet gaila buvo žiūrėti, kaip vaikas godžiai žiūri į mus valgančius. Kai duodavau paragauti sausainio ar banano, jo net akys nušvisdavo. Manau, kad vėlyvas kūdikių primaitinimas yra tiesiog jų kankinimas. Mes valgėme košes nuo mėnesio, mėsą nuo 3 mėnesių ir užaugome normalūs. Tai kodėl mūsų vaikams liepia misti tik motinos pienu iki pusės metų?”
Sunku komentuoti tokį motinos požiūrį, kai daroma blogai ir džiaugiamasi, kad viskas gerai baigėsi, bent tuo kartu. Kaip skambėtų toks posakis: “Rūkiau visą gyvenimą ir vėžiu nesusirgau, kojų neamputavo, todėl ir jūs taip darykit, nes viskas apie rūkymo žalą prasimanymai!” Koks galėtų būti į tai komentaras? Kad vaikas žiūri godžiai į maistą – puiku. Jis domisi aplinkiniu pasauliu, vyksta pažinimas. Jei duodama paragauti, ko jis rankute siekia – taip pat puiku. Nors 3 mėnesių amžiaus to daryti dar net nesugeba. Iki tokio amžiaus nei žarnynas nepasiruošęs maistui virškinti, nei kramtymo aparatas (nėra sukamųjų žandikaulio judesių, atitinkamų liežuvio judesių, gebėjimo išstumti iš burnos nepatinkantį maistą). Tokio amžiaus kūdikis kaip kalėdinė žąsis, ką įdėsi – tą nuris, nes tokia fiziologija. Be to daugybė tyrimų įrodė, jog būtent išimtinis žindymas iki 6 mėn. duodą maksimalą apsaugą nuo ligų. Žarnyno gaurelius dengiančios ląstelės jau susiglaudžia ir sudaro vis geresnę apsaugą nuo nepageidaujamų medžiagų, ypač galinčių sukelti alergiją, patekimo į vaiko organizmą. Prirešingu atveju vyksta sensibilizacija ne tik iššaukianti alerginius susirgimus, bet ir autoimuninius. Tai tokios ligos, kaip pvz. diabetes, kai organizmas pradeda kovoti prieš save.

Deja visą sovietmetį visi kūdikiai medikų reikalavimu buvo nuo trečio mėnesio maitinami košėmis. Galim pasidžiaugti, kad ir aš ir jūs užaugom ir nieko. Nesvarbu, kad labai padaugėję vaikų tarpe virškinimo sutrikimų. Jei esi sveikas, kitų neužjauti. O priežastis – dažniausiai netinkama mityba. Dabar knygynų lentynos mirgėte mirga, kaip ligas gydytis reguliuojant mitybą. Skaudu, kai žmonės nesistengia ligų išvengti nuo tada,, kai vaikelis dar spurda motinos isčiose, o susigriebia tik tada, kai išryškėja liga. Tada klausiama: Kodėl, už ką, kodėl man?

5pvz.:
,,Mano draugė niekaip negali nujunkyti savo 2 metų dukros. Ateina į svečius, siūlau kavos, vyno, - ne, atsisako, nes juk dukrytė pienuko norės. O Indrutė jau su dantų pilna burna, jau kalba, atrodo tikrai neestetiškai ir net neetiškai, kai prieina, plėšia mamos rūbus ir prašo ,,papo”. O kokie tada santykiai su vyru, kai iš krūtų vis žliaugia pienas? Juk net nepadoru jo atžvilgiu. Juo labiau, kad tas pienas jau visai liesas, kaip vanduo, ką jis gero vaikui duoda?”
Pasaulio sveikatos organizacija, apibendrinusi visus mokslinius tyrimus (medicininius, psichologinius, socialinius, antropologinius) teigia, jog kūdikis turi būti žindomas iki 2 metų ir ilgiau. Ilgiau – iki kūdikis atsisakys pats. Pagal vaiko organizmo brendimo savybes ir ištyrus natūralų vaikų krūties atsisakymą pastebėta, kad daugiausiai vaikų krūties atsisako patys tarp 3-4 metų. Todėl į šiuos estetiškumo ir pan. komentarus galima atsakyti tik tiek, jog šis pasibjaurėjimas natūralumu kamuoja tik vakarų kultūros žmones. Žindymo kultūra sugriauta buvo tik per vos 100 metų, atsiradus dirbtiniam maistui, agresyviai reklamai ir keičiantis vertybių suvokimui. Nors ir kaip deklaruojama, jog vaikas, motina, jų sveikata ir ateitis yra prioritetas, bet realiai daroma viskas, kad vaikai gyvenime kliūtis, nepatogumas moters, šeimos gyvenime. Abejotina, kad po metukų ir vėliau iš krūtų bėgtų pienas ir keltų nepatogumus su vyru, nes jau net po pirmo kūdikio gyvenimo mėnesio didžiajai moterų daugumai pienelis gaminasi tik maitinimo metu.

O kalbant apie estetiškumą – gražiausi paveikslai kada nors nutapyti ir išstatyti net bažnyčių altoriuose – maitinanti Kūdikį Motina. XII a. skulptūros – apnuoginta Dievo Motinos krūtis…Keista, jog bodimės vyresniu žindomu kūdikiu, bet toleruojame Playboy žurnalus degalinėse, kurie išstatyti mažų vaikų akių lygyje. Niekas prekybos tinkluose nesumetama šiaip sau. Reklamos psichologija puikiai žino, kokį daiktą kur ir dėl ko padėti, kad būtų sustiprintas natūralus poreikis ir iššauktas, suformuotas visai nereikalingas, o dažnai žalingas poreikis, kuris užveda kitų produktų poreikius ir vartojimą. Indijoje, Afrikoje, Azijoje iki 2 metų yra beveik šimtaprocentinis vaikų žindymas ir niekas tuo nesibjauri. Ar nereikėtų mums patiems pirmiausiai peržiūrėti savo požiūrius, įsitikinimus, pastudijuoti vaiko fiziologiją, psichologiją prieš paskelbiant tokias kategoriškas nuostatas. Beje JAV atlikti tyrimai parodė, jog nežindančios moterys yra kur kas kategoriškesnės žindančių moterų atžvilgiu, nei žindančių pastarųjų atžvilgiu.

6pvz.:
,,Maitinau trumpai, nes mano pienas buvo liesas, net mėlynas. Nors krūtys buvo pilnos, kai pabandydavau po žindymo nusitraukti, ištrykšdavo ne pienas, o vandenėlis. Todėl nuo 3 mėnesių pradėjau kūdikiui duoti mišinio. Ir nepasigailėjau – ilgiau miegodavo, aš pati atsigavau”.

Pienas visada yra toks, kokio reikia kūdikiui. Pirminis pienas visada skystas, jame gausu laktozės. Jo spalva melsva. Tokiai mamytei galima patarti, kad ji šiek tiek pienelio nusitrauktų prieš maitinimą ir duotų žįsti riebesnio pienelio. Tada vaikelis sotesnis ir miega ilgiau. Mamytėms iš tiesų, jei jos neišmoksta ilsėtis kartu su kūdikiu, pradeda trūkti miego. Tada mišinukas joms atrodo kaip išsigelbėjimas. Dažnai tenka susidurti su motinomis, kurios skundžiasi, jog pieno jūros, lova ir drabužiai nuolat šlapi, o vaiko svoris neauga. Šiame pavyzdyje mamytė net nekalba apie svorio augimą :-). Taip atsitinka, kai jos per vieną maitinimą, dar neištuštinus pirmos krūties, pasiūlo kūdikiui kitą krūtį. Vaikelis nuolat gauna skystą pirminį pienelį, skirtą atsigerti. Skrandukas, kurio talpa tik 200 ml, trumpam užsipildo, bet greitai suvirškinus maistelį, jis vėl nori valgyti. Toks menkas patarimas, kaip maitinti pakankamai ilgai iš vienos krūties (apie 30 minučių) daugel mamyčių padėjo.

Dėkoju už klausimus ir viliuosi, jog jie padės žingeidžioms, atviroms motinoms sėkmingiau maitinti savo atžalėles. Duoti vaikeliui geriausią sveikatos startą, o pačioms susikrauti tolesnės sveikatos kreditą.

Dr. Eglė MARKŪNIENĖ
Klinikos "Sveika pradžia" gydytoja neonatologė, žindymo konsultantė

Prisijungti

Registruotis


Renginiai

Lapkritis 2017
Pr A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30

UAB PROSAPIA PROJEKTAS LIETUVOJE baneris1baneris220x140Baneris Esvita Copypizap.com14756894822121pizap.com14691268044221pizap.com14696302983521pizap.com14691267668501pizap.com14709872442341fd5aca24ec871d259dc8aac15e18a614814f409cAL logo spalva 1 page 001gera augti